Straipsniai » Būstas » Patalpų vėdinimas šaltuoju metų laiku
Orams vis labiau vėstant, skubame į šiltus ir jaukius namus. Deja, mėgaudamiesi komfortu, pamirštame, kad nevėdinamoje patalpoje kvėpuojame užterštu, t. y. mūsų sveikatai, imunitetui ir gerai savijautai pavojingu, oru. Atlikti tyrimai patvirtino, kad oras kambaryje gali net keliasdešimt kartų viršyti oro taršą lauke. Siekdami pasirūpinti savo ir savo artimųjų gerove, privalote vėdinti patalpas. Tai ypač aktualu šaltuoju metų laiku, kuomet uždaroje erdvėje praleidžiame kur kas daugiau laiko.
Kodėl reikia vėdinti?
Namų aplinkoje mus supa daugybė oro taršos šaltinių, pvz., buityje naudojami elektroniniai prietaisai, patalpų apdailai ir baldų eksploatacijai naudojamos sintetinės medžiagos, patalpų valymui ir grožio procedūroms naudojamos kosmetikos ir buitinės chemijos priemonės, tabako dūmai, gamtinės dujos, išsiskiriančios maisto ruošimo metu, dulkės, gyvūnų plaukai ir t. t. Oro teršalai, esantys gyvenamoje patalpoje, silpnina imunitetą ir gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų, kurių dažniausi – sudirgintos ir ašarojančios akys, užsikimšusi nosis ir intensyvesnė sloga, gerklės skausmas, odos sausumas, niežulys ir bėrimas. Retesniais atvejais jaučiami erzinantys galvos skausmai, irzlumas, mieguistumas, suprastėjusi dėmesio koncentracija.
Gyvenamųjų patalpų mikroklimato parametrai yra reglamentuojami higienos normų taisyklių. Remiantis minėtaisiais įstatais, šaltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė turėtų siekti 35–60 proc. Deja, šildymo sezono metu patalpose esanti drėgmė nukrenta žemiau rekomenduojamo lygio – sausas oras kelia alergines reakcijas, dirgina gleivinę, sukelia astmą ir kitas kvėpavimo takų ligas. Nevėdinamose patalpose sparčiai daugėja anglies dvideginio, kurį iškvepia namų gyventojai. Šių dujų perteklius ne tik sumažina darbingumą, bet ir gali sukelti pasikartojančius galvos skausmus. Kartu su anglies dvideginiu daugėja ir iškvepiamų vandens garų. Pastarųjų kiekis didėja ir virtuvėje, vonioje, kambariuose ties šildymo priemonėmis. Drėgmės perviršius kondensuojasi ir nusėda ant sienų. Nepamirškite, kad drėgmė niekur nedingsta – ji kaupiasi ir tampa pelėsinio grybelio priežastimi. Šis ne tik skleidžia nemalonų kvapą, bet ir gadina sienas, lubas, baldus, sukelia alergines reakcijas. Ypatingai jautrūs oro taršai yra kūdikiai ir maži vaikai, todėl savo mažylių sveikata besirūpinantys tėvai privalo užtikrinti tinkamą drėgmės lygį patalpose. Vienas svarbiausių prevencinių veiksmų – reguliarus ir tinkamas patalpų vėdinimas, apsaugantis nuo pelėsio, infekcinių ligų ir kvėpavimo takų sutrikimų.
Svarbiausios vėdinimo taisyklės
Šaltuoju metų laiku būtina prisiminti paprastas, tačiau efektyvias patalpų oro kokybės užtikrinimo taisykles, kurios padės išvengti sunkiai gydomų ir varginančių ligų. Vienas svarbiausių principų – reguliarus, t. y. kelis kartus per dieną atliekamas, patalpų vėdinimas. Kambarius reikia vėdinti ne tik vasarą, bet ir žiemą. Rekomenduojama tai daryti ankstyvą rytą ir vakare prieš miegą. Patalpas vėdinkite trumpai, bet intensyviai, t. y. vos kelias minutes. Efektyviausių rezultatų pasieksite sudarydami skersvėjį. Tiesa, nepamirškite, kad skersvėjo veikiamose patalpose neturėtų būti žmonių, ypač mažų vaikų, kadangi šie gali peršalti. Ypatingą dėmesį skirkite vonios kambario, virtuvės, palėpės bei rūsio vėdinimui. Optimali temperatūra kambariuose šaltuoju metų laikų yra 18–22 laipsniai šilumos.
Kaip išvengti langų rasojimo?
Aprasoję langai primena apie padidėjusį drėgmės kiekį patalpose, todėl jei šis reiškinys yra dažnas, privalote imtis skubių priemonių. Jei norite apsaugoti langus nuo rasojimo, venkite itin didelio drėgmės išsiskyrimo kambariuose, pvz., skalbimo, valgio virimo, maudymosi ir t. t. Žinoma, valgyti ir maudytis yra būtina, tačiau po šių darbų patalpas išvėdinkite. Tiesa, imdamiesi vėdinimo darbų, neperlenkite lazdos – ilgai vėdinamos patalpos gali sudaryti palankias sąlygas drėgmės aitvarų paviršių kondensacijai.
Nuotrauka: flickr.com
