Straipsniai » Ekologija » Saulės kolektoriai - ilgalaikė investicija
Tikriausiai neverta minėti, jog kažkada saulės energijos kaupimas ir jos panaudojimas visapusiškai atrodė neįmanomas dalykas. Net ir tuomet, kai buvo pradėtos gaminti paprastos skaičiavimo mašinėlės, savaime pasikraunančios saulės baterijų pagalba, mintis, jog ši energija bus naudojama būstų apšildymui ir kitų elektra varomų priemonių veikimui atrodė mažų mažiausiai artima fantastinių romanų siužetams. Ir nors pirmosios praktiniam panaudojimui skirtos saulės baterijos buvo sukurtos dar 1954 metais, šis išradimas vis dar sukelia netikėtumo pojūtį. Neįtikėtina, jog visko, ko reikia norint nemokamai apsirūpinti elektros energija - tėra viso labo saulės šviesa.
Žinoma, žodis "nemokamai" gal kiek per skambus,- norėdami įsirengti saulės kolektorius turėtumėte ir nemažai investuoti. Išties šių prietaisų įsirengimas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, o svarbiausia - reikalauja nemažai išlaidų. Nedidelis saulės kolektorius kelių asmenų šeimai gali kainuoti apytiksliai 13 tūkstančių litų, o jo atsiperkamumas turėtų pasiteisinti per maždaug penkerius metus. Tačiau visgi tai nėra didelės investicijos įvertinant šių prietaisų ilgaamžiškumą.
Saulės kolektorių galima rasti plūduriuojančių vandenyje, įrengtų nenaudojamose pievose, ant namų stogų. Jie taip pat naudojami automatiniam kelio ženklų ar automobilių stovėjimo aikštelių apšvietimui. Taigi, fotoelektra, lyginant su pirminiu panaudojimu (kuomet šis būdas buvo taikomas išskirtinai kosminių palydovų valdymui), tapo vis platesnę nišą užimančia energetikos rūšimi ir, be abejonės, jos panaudojimo galimybės nuolatos plečiasi bei tampa vis labiau ekonomiškai efektyviomis.
Taigi, saulės kolektoriai - išties puikus išradimas, suteikiantis galimybę kaupti saulės energiją ir ją panaudoti įvairiose gyvenimiškose srityse, tokiose kaip vandens sušildymas ar pastatų apšildymas. Šiuo metu siūlomų saulės kolektorių vidutinis našumas - apie 60-70% karšto vandens sušildymas ir apie 30% pastatų apšildymui skirtos elektros energijos panaudojimas per metus. Tačiau šalia žmogui naudingos yra ir kita geroji tokios energijos kaupimo pusė. Tai - ekologiškumas. Saulės energijos panaudojimas nereikalauja papildomų priemonių, galinčių suteršti aplinką. Tokia energija yra ekologiška, švari ir visiškai neteršia aplinkos.
2011 m. gegužės 12 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, kuriame „Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas skatinamas taikant nustatytą paramos schemą, kurią sudaro viena ar kelios skatinimo priemonės". O tai reiškia, jog siekiant ekologiškai atsakingos visuomenės, LR įstatymais siekiama sudaryti sąlygas saulės energijos kaupimui ir panaudojimui. Šio įstatymo pagrindinis siekis yra iki 2020 metų atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą padidinti iki 23% bendrame Lietuvoje suvartojamos elektros energijos kontekste. Svarbu paminėti tai, jog saulės kolektorių panaudojimas gali siekti iki 20-25 metų, o tokios investicijos išties palankios norintiems sutaupyti.
Įstatymo 14-ąjame straipsnyje teigiama, jog elektros tinklai privalo per 18 mėnesių nuo elektros gamintojo elektrinės pastatymo šią elektrinę prijungti prie elektros tinklų, o visiems taikomos sąlygos turi būti vienodos, išskyrus tam tikroms gamintojų grupėms priklausančius asmenis. Taip pat, esant reikiamybei, elektros tinklai privalo sudaryti sąlygas pajungimui jei jų nėra iki tol, t.y. renovuoti ar rekonstruoti elektros tinklus taip, kad jie būtų tinkami pajungimui.
Taigi, akivaizdu, jog Lietuvoje, pasitelkiant įstatyminę bazę, sudaromos sąlygos elektros energijos taupymui ir savarankiškam disponavimui ja. O kartu tai ir ekologiškas vandens ir pastatų šildymo būdas, kurio panaudojimo galimybės ir kaštai nuolatos kinta vartotojų naudai.
